Rasa Kalinauskaite was born in 1971 in Vilnius, Lithuania. She was a language student at Vilnius University and studied for two years in Chicago at the University of Illinois-Chicago where she received her masters degree. She has worked at a library and then as a journalist for Lietuvos Radijuje. She has also worked with television journalists and has participated in theatre/performance spaces and art. The poem "Conversations with Teo" appeared in her 2000 poetry collection, IKALCIAI (baltos lankos).
„и время прочь, и пространство прочь...
но и ты мне не можешь помчь.”
—Aнна Axмaтoва, наявy (шиповник цветет)
*
išpampęs dangus
užgulė celofanuotą
ežerą jis neikada
nebanguoja sakai
jis nemoka sakau
banguoti
mano miego arterijoj Teo
gyvena cikada
net kai miegu
ji krebžda
aš nebijau vandens Teo
ar jauti
kaip juda
po mano oda
jos sparnai
vanduo yra pilnas
atspindžiai turi odą: eikim
sakai
sakau
*
ten (ar
pameni) kur
geltona
forsitija
rodė
mums kelią (pranašingų
sapnų vartai)
oras
rasoja krauju
ir kolibris
(neikaip
negali uždusti)
*
šventi mudu esam
tegu meldžiasi kiti
tegu švilpia
po sidabriniais šalpusniais
ikonos akis po sidabriniais
mūsų kaulai šventi
šalpusniais
atsigulsiu ant vėjo kiti
tegu meldžiasi (pavargau)
dori nuodėmingieji
mums nereikia ilsėtis
Teo
*
kur sakai mes dar galėtume
gyventi išvengę
spąstų kas klausi
yra geografija
vaikystės vabzdžių kolekcijoj
iš tiesų sakau tau
rytą radau vieną
iš jų patį menkiausią
prisikėlusį su
smeigtuku
ir nugraužusį
savo kaimyno galvą
šventės liekana: liepos ketvirtoji
pora
sukibus į tašką
po jachtos kryžium:
tai lieka
meilasis
po kiekvienos
revolucijos
išsiskirsčius miniai
*
stebėjais
kodėl
tai turėtų baigtis
gyva
buvau
nubausta
dangum savo
plaučiais
(cikada
anapus
vis dar pašiurpusios
odos
aš kvėpuoju
žiogais)
raminai? o gal jau tada
kalbėjai apie ką kita?
Dabar
nebegaliu pasiklausti
mano plaučiuose
pilna žiogų
vienos nuodėmės istorija
sekmadienis
velykos ir mano širdis
labai paprasta
šį rytą
žvirblis medyje tarp riebių
tropinių žirginių
neštuvai artemti
į raudoną
ligoninės sieną: saulė
ant susiskliaudusios drobės
*
tu negulei šiąnakt
ir nesikėlei
šį rytą
liko nepasidalintas
patalas ir velykaitis
bet mano
sapnas vis tiek
buvo ramus ir pabudus
širdis paprasta
kaip lukštuos
dažytas margutis
*
paprasta širdimi
einu (tavęs
parsivesti? kaip kvaila
grečiau aplankyt
kaip žolės
ar šešėlio
po pažįstamu medžiu
ant susiskliaudusios
drobės)
*
tavo
žvilgsnis uždusęs
rieda—
kaimynas—
pelaronija—
siena—
bandydamas
užgniaužti galugerkly
vis didėjantį
pulso pagreitį
vynas—
duona—
šalia—
spindulys atsigulęs
ant medinių grindų ir galvą
padėjęs lėkštelėn
su druska
ir pelenais
(ar myliu dar jei
mano tokia paprasta
širdis
šį rytą
*
viešpatie
žvirblis
kaimynas
(nesu religinga) viešpatie
pasiimk kitą
nuodėmė
duoti tokią
paprastą širdį
šį rytą
tačiau:
čerpė šilta ir raudona
pro pravirą langą ir tu
žiūri į mane
paprastoji
mano širdis
gundo paklausti: ar tai
kad parašiau šitą
eilėraštį reiškia
kad būsiu
geresnė
*
kai laukiu
pro foritijos krūmą—
saulė—
tavęs vėluojančio
uoga
serbento virpanti
tarp dviejų
pirštų
mirusios mano
senelės
ir kūdikis
supasi ant šakutės
pririštas
mano viduj
*
šviesa
man kerta
tavo
veidu
arbata
karti su datulėm
augintom
kalifornijoi
ką tik
vyrą regėjau sapne
jis pats buvo dalgis
Teo
dalgiui ant rankos
tupėjo varnėnas
ir dalgis šypsojos
žiūrėdamas
į dangų
*
liksiu
ant tavo pirštų (dulkės
nuo drugelio sparnų) vėjas
sustoja staiga
apsikabinęs rankom
savo paties
liesą nugarą
English version
Conversations with Teo
by Rasa Kalinauskas,
translated by Lina ramona Vitkauskas
"Away with time and away with space...
But even you could not come to my aid."
—Anna Akhmatova, "In Reality" (from Sweetbriar in Blossom)
*
the swollen sky
presses upon the laminated
lake it never
makes waves you say
it has not learned I say
to make waves
in my sleep artery Teo
lives a cicada
even when I sleep
it scrapes and scratches
I am not afraid of the water Teo
can you feel
when it moves
under my skin
its wings
the water is full
reflections have skins: let's go
you say
I say
*
there (do you
remember) where
yellow
forsythia
showed
us the way (gates
of prophetic dreams)
the air
dewing blood
and the hummingbird
as much as it tries
(just cannot suffocate itself)
*
we are both holy let
others pray let
others whistle
under the silver sweetbriar
the icon‘s eyes under the silver
our bones are holy
under the sweetbriar
I'll lie on the wind let
others pray (I am tired)
the decent sinful ones
we don‘t need to rest
Teo
*
where you say we could still
live escaping
the trappings what you ask
is geography
in a childhood insect collection
certainly I say to you
in the morning I found one
of them the most pathetic
resurrected with a pin
and having gnawed
its neighbor's head
what's left of the holiday: 4th of july
a couple
hugging into a point
under the sailboat's cross:
this is what remains
my dear
after revolution
after the crowd has dispersed
*
you wondered
why
this should stop
living
I was
punished
by my own heaven
by my lungs
(cicada
on the other side
still shivering
skin
I breathe
grashoppers)
you calmed me? or maybe then you
were talking about something else?
now
I can no longer ask
my lungs
filled with grashoppers
the story of one sin
Sunday
Easter and my heart
is very ordinary
this morning
a sparrow in the tree between
the thick, tropical catkins
a stretcher propped up
against the red
hospital wall: the sun
upon folded canvas
*
you didn't lie down last night
you you didn‘t rise
this morning
the unshared bed
and the Easter wafer remained
but my
dreams still
were calm and on waking
my ordinary heart
like an onion-skin dyed egg
*
with an ordinary heart
I leave (to bring you back? how foolish
and fast to visit
as I would grass
or shadow
under a familiar tree
on folded canvas)
*
your
suffocating gaze
rolls over—
a neigbor—
a geranium—
a wall—
an experiment
to muzzle to the back of your throat
the ever-quickening pulse
wine—
bread—
by my side—
a beam of light lies down
upon wood floors and your head
is on the plate
with salt
and ashes
(do you still love if
my heart is so ordinary
this morning?)
*
Lord
the sparrow
the neighbor
(I am not religious) lord
take someone else
it's a sin
to offer such an
ordinary heart
this morning
however:
the tile is warm and red
through the half-open window and you are
looking at me
my ordinary still
heart
is tempted to ask: does what I,
the poet, write absolve me?
*
while I wait
through the forsythia bush—
the sun—
for you who are late
a currant berry
trembling
between two fingers
of my dead grandmother
and the baby
rocking on a bough
attached
inside me
*
the light
crosses me
your
face
tea
bitter with dates
grown in
California
just now
I saw a man in a dream
he himself was the scythe
Teo
and on the scythe's hand
perched a raven
and the scythe smiled
looking
to the sky
*
I will remain
on your fingers (pollen
from a butterfly's wings) the wind
embracing its own
frail back
stopping suddenly
